- utėlėtas
- utėlė́tas, utėlė́ta bdv. Utėlė́tas vai̇̃kas.
.
utėlėtas
Look at other dictionaries:
utėlėtas — utėlėtas, a adj. (1) Rtr, BŽ76, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; N, LL284 turintis utėlių, utėlėmis aptekęs: Utėlėtas, utėlius SD407. Vaikas žvėriškai grendė utėlėtą galvą rš. | Utėlėtos bičių motinos mažiau deda kiaušinėlių sp … Dictionary of the Lithuanian Language
utinas — ùtinas, à adj. (3b) utėtas, utėlėtas: Marškinius ùtinus nemesk po lova J … Dictionary of the Lithuanian Language
utėliuotas — utėliuotas, a adj. (1) K, LsB561, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L406 1. Ob žr. utėlėtas: Kap žusirgo, tep atvežė utėliuotą, apkirptą Pls. Davė jam tokią utėliuotą skrandą Ss. Utėliuotą karvę pirko Ds. 2. prk. skurdus, apleistas: Jegu iš kokios utėliuotos… … Dictionary of the Lithuanian Language
utėtas — utėtas, a adj. (1) NdŽ, KlvrŽ, Trš žr. utėlėtas: Utėto i ubago nebrasi, švari paliko žmonys Rdn. Utėti kailiniai, ui, net širdis susipurtina Šts. Anų visi vaikai utėti Brs. | Utėtų kiaulių veislė Žeml … Dictionary of the Lithuanian Language
